Katedros viduje

Milžiniška katedra, rodos tempte besitempianti viršun. Tokia jau ta gotika. Privalai pasijusti mažas ir menkas.

Fay įėjo vidun ir iš kišenės ištraukė durklą. Lėtai žingsniavo po patalpą lyg kažko dairydamasis.

Pasigirdo tylus urzgimas is skirtingu baznycios krastu

Fay apsidairė ir tvirčiau suspaudė medžiotojų durklo rankeną. Ginklas sukibirkščiavo nudegindamas jam delną, bet vampyras nereagavo. Svarbiausia buvo misija.

*kažkas šoka ant skersinių prie bažnyčios stogo*

*trinkt*

Gabalas medienos nukrito visai šalia Fay koju. Pasigirdo beprocio juokas.
- Atejai manes sunaikinti? Na gi, nagi.. eiks,pazaisim.

* dar vienas trinktelejimas* Vampyras nesirode kur esas, tik prisiplojo prie skersinio, kad matytu Fay o jis jo ne.

Kilsteli galvą aukštyn,bet nieko nemato. Žengia porą žingsnių į priekį ir pamato šešėlį. Nieko nelaukęs meta ton pusėn durklą, kuris pralekia kiaurai pro medinį skersinį jį pralauždamas. Nuaidi pokštelėjimas.

*pasigirsta klyksmas. E pervertas durklo. Pokst. Is pastoges pasipila dulkiu ir pelenu debesis. Prie fay koju nukrenta kepure.*

Fay dirstelėjo į nukritusią skrybėlę ir pakėlė nuo žemės garsiai į akmenis dzvangtelėjusį medžiotojų durklą. Tuomet apsisuko ant kulno ir išėjo.

Pusiaukelėje bėgdama Elisa visiškai pametė Angelic su E iš akių. Vis dėlto, kažkodėl buvo įsitikinusi, kad jie įbėgo į katedrą. Būtent todėl Elisa tyliai įtipeno į katedros vidų.
- Angelic?... - tyliai pakvietė ją. Katedroje ji pasijuto labai maža. Erdvė buvo labai didelė. Elisabeth stipriau prisispaudė nosinaitę prie rankos, kurioje matėsi dantų žymės. Vis dar sunkėsi kraujas.

Išpūtė akis pamačiusi Angelic.
- Angelic, kaip tu? Tu visa kruvina... - išsigandusi spokso į ją.
- Man... Tik truputį, niekis, - papurtė galvą.

- Kažkoks žmogėdra, ką? Siaubas, negalvojau, kad yra tokių žmonių, - pakraupusi papurtė galvą.
- Bet Angel, kaip tu?

- Neatrodo... - iš arčiau apžiūrėjo Angel.
- Tu bent paeiti gali? Tiesa, taip ir nesakei, kur esi apsistojusi... Man atrodo tau nepakenktų pagalba...

Susirūpinusi nužvelgė Angelic.
- Kaip... Kaip suprasti tai ne tavo kraujas?.. - žiopso į ją nustebus.

- Siaubas.. - papurtė galvą.
- Nesuprantu... Toks siaubingas padaras, atrodė kaip... nežinau, žodžiais negalima apibūdinti... Bet tu bent jau sveika, - išspaudė šypsenėlę.

- Taip.. - šyptelėjo lūpos kampučiu, - Men reikėtų jau eiti, gal susitiksim kitą kartą.

- Žinoma, - linktelėjo.
- Nenorėjau tavęs užlaikyti.. - šyptelėjo.

Elisa nusekė akimis Angelic. Pažvelgė į savo ranką. Nosinaitė, į kurią buvo įvyniojusi ranką buvo kruvina. Bet Elis tik nusuko žvilgsnį. Jau buvo pamiršusi šiokį tokį skausmą. Apsisukusi ant kulno mergina išėjo iš katedros.