Rožių sodas

Ateina į sodą. Artėja naktis, po trupuit temo, bet Hel tik užsimetė ant apnuogintų pečių skraistę ir patraukė akmenuotu takeliu.

Vakaras buvo vejuotas, bet vaikščioti po sodą dar buvo galima. Hel atsisėdo ant vieno iš suoliukų ir dirstelėjo į rausvą rožę žalsvais kraštais.

Mergina atsistojo ir apsidairė aplink. taku patraukė pilies link.

Nedideliu sodeliu, Nova su Amelia, važinėja susėdę į bričką.

Amelia atsistoja ir pasilenkia į šoną, kad matytų, kaip po ratais girgžda žvirgždo akmenėliai. Rami ir susikaupusi stebi.

Akie kampeliu stebi ją, kad spėtu pagaut jei kristu lauk. Poniai darniai deliojo kojeles kurios smagiai kaukšėjo į akmenuotą takelį. Važinėjimas po sodą stebuklingai hipnotizavo.

Amelia pasisvėrė į priekį.
-Novai ir Amie patinka žirgai.-Ramiai konstatavo faktą.

Nusijuokia skampiu bet giliu juoku.
- taip, tikrai patinka. tik bėda, kad jiems dar toli iki žirgų vardo.- kalba apie trumpakojus ponius.

Amelia neatsakė jam nieko. Ji dirstelėjo į kylančią saulę ir susimąstė.

Nova pasuko jau link arklidžių.

Elisabeth basa tyliai bėgo, ieškodama nuošalesnės vietelės, iš kurios puikiai matytųsi žvaigždės. Susiradusi nuošalią vietą sodo pakraštyje Elis greitai atsisėdo ant žemės ir pakėlusi akis ėmė stebėti žvaigždes.

Elis stipriau įsisupo į kaldrą. Pasirodo, naktimis lauke būna ganėtinai šalta, jeigu vilki tik naktinius. Tačiau kaldra ją puikiai gelbėjo iš tokios padėties. Elisabeth netrukus pastebėjo krentančią žvaigždę. Ji greitai sugalvojo norą ir šyptelėjo. Tuomet ėmė tyliai panosėje niūniuoti jai patinkančią melodiją.

Fay sumanė pajodinėti pirmą kartą per daugybę metų. Norint patekti į žirgyną trumpiausias kelias buvo rožių sodas rytiniame sparne. Užsigalvojęs praskubėjo takeliu pro pat Elis, bet jos nepamatė, nes per mažai dėmesio kreipė aplinkai. Nuėjo žirgyno link.

Elisabeth tuo tarpu beveik visą savo dėmesį ir skyrė aplinkai. Pamačiusi Fay mergina susidomėjusi jį nulydėjo akimis. Žinoma, mergina buvo pernelyg smalsi, todėl nusprendė pasekti vampyrą. Greitai atsistojusi Elis vėlgi apsigaubė kaldra ir nusekė Fay.

Atsivilko į pirminę vietą, iš kurios puikiai matėsi žvaigždės, vėl įsitaisė ant žemės, įsisupdama į kaldrą. Tačiau šį kartą žvaigždių taip nestebėjo, buvo labai susimąsčiusi.

Netrukus Elis ėmė kalenti dantimis. Baisiai šalta pasidarė. Ne tiek, kad oras atšalo, bet Elisai pasidarė šaltoka. Todėl greitai pašokusi Elis nubėgo link dienos nakties pastato.